dvikibis

dvikibis: dvikìbis, -ė adj. (2) J, dvìkibis (1), dvikỹbis (2) dvilypis; po du sukibęs: Pastatė dvikibę trobą Šauk. Galim suprasti, kad dvikỹbis w mums nereikalingas Jn. Keimarinių, arba dvikỹbių, santarų (consonantes geminatae) lietuviškoje kalboje niekur nerasi Jn. Surinktinė priesaga -ota- yra ne vientisa, bet dvikybė K.Būg. Žiūrėk, ten dvikỹbė varlė Vdk. Dvìkibės bitės nukrito pjaudamos nu plauto Užv.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

dvikibis — dviki̇̀bis, dviki̇̀bė bdv. Vai̇̃kas džiaũgėsi dvikibiù riešutu … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dvikybinis — dvikỹbinis, ė adj. (1) dvilypinis, dvikibis: Jų karvė turėjo dvikỹbinį veršiuką: dviem galvom ir keturiom priešakinėm kojom Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
dvikypis — dvikypis, ė adj. dvikibis: Kregždės susiedijoj krauna dvikypį lizdą rš … Dictionary of the Lithuanian Language

Mark and share
Search through all dictionaries
Translate…
Search Internet

Share the article and excerpts